BRNO VARžYBų APžVALGA

Septintasis šių metų Formulės 2 etapas vyko Čekijos Respublikoje, Brno trasoje. Mano nuomone Brno trasa yra viena geriausių ir įdomiausių trasų Europoje. Būtų kur kas įdomiau matyti Formulės 1 varžybas ne Vengrijoje, o Čekijoje. Šioje trasoje labai svarbi bolido aerodinamika ir aišku pats vairuotojas. Dėl visų gerų šios trasos savybių labai laukiau šių varžybų.

Pirmoji laisvoji treniruotė praėjo gerai.Trasa buvo šlapia,treniruotės metu labai silpnai lijo, todėl laikai po truputį gerėjo. Praėjus pirmosioms 15 min. sustojau padaryti vieną pakeitimą. Atjungėmia priekinį stabilizatorių, nes stipriai slydo priekis posūkio viduryje. Su galu neturėjau jokių problemų, nes šiais metais vairuotojas turi galimybę pasirinkti du variklio rėžimus. Pirmasis skirtas sausai trasai, antrasis- šlapiai. Pasirinkus šlapiai trasai skirtą rėžimą, variklio sūkiai kyla progresyviai, todėl lengviau kontroliuoti galo slydimą. Pirmoje treniruotėje likau penktoje vietoje. Važiavau tikrai labai ramiai, nerizikavau, nes žinojome, kad savaitgalio metu žadamas geras oras.

Antrojoje laisvojoje treniruotėje trasa buvo pilnai sausa. Treniruotės metu padarėme vieną pakeitimą, nuleidome bolido galą, kuris stipriai pagerino galo sukibimą tiek įvažiuojant į posūkį, tiek išvažiuojant. Šioje treniruotėje užėmiau antrąją vietą ir tik 0,014 s. atsilikau nuo greičiausiai pravažiavusio ruso. Taigi po didelės nesėkmės Anglijoje, kai važiuojant pirmam patyriau techninį gedimą, jaučiausi vėl savimi ir laukiau šeštadienio kvalifikacijos, kurioje savo galimybes vertinau stipriai.

Atvirai sakant mane jau įgriso rašyti apie mane užklupusius gedimus. Apart pirmojo etapo Silverstone neturėjau nei vieno savaitgalio, kurio metu nesusidurčiau su techninėm problemom. Deja šį kartą vėl rašysiu apie problemas. Kam taip pat nusibodo skaityti apie gedimas ar galvoja, kad aš randu pasiteisinimus, praleiskit šią pastraipą ir skaitykite toliau apie sekmadienio dieną. Taigi šį kartą kvalifikacijos metu, užsidėjus naują komplektą padangų, pradėjau jausti stiprią vibraciją priekiniuose ratuose. Dėl šios problemos kvalifikacijos metu likau tik penkioliktas, o varžybose tik vienuoliktas. Po pirmosios kvalifikacijos bandėme surasti priežastį, tačiau nei Avon padangų ekspertai, nei F2 inžinieriai nežinojo ką daryti. Ratai prieš kvalifikaciją nebuvo išbalansuoti, tačiau po kvalifikacijos juos išbalansavo ir problema nedingo. Galbūt ratų diskai buvo nelygūs,o galbūt padangų prasta kokybė. Iki sekančių varžybų man buvo prižadėta išsiaiškinti kame buvo problema. Manau būtų absurdiška sakyti, kad lenktynininkas pats vieną dieną važiuotų greitai, o kitą jau lėtai. Galima tik truputį sulėtėti arba pagreitėti. Tarp pirmos ir antros kvalifikacijos mano laikas skyrėsi 0,8 s. Tuo tarpu dauguma sportininkių sulėtėjo, o dalis pagreitėjo, bet tik iki 0,1 s. Pikta kai pagalvoji, kad atsiranda problemos, kurių neturėtų būti, tačiau viską reikia pamiršti ir judėti į priekį.

Sekmadienį jau naudojau kitą komplektą padangų. Ir visų nuostabai (su ironija) užėmiau ketvirtą vietą, išnaudodamas vos vieną boostą. Galėjau būti antras, pirmas ne, nes Stonemanas pravažiavo tikrai labai gerą ratą. Šį kartą aš neišnaudojau visko ką galėjau, bet manau suprantama, kad panaudojus blogų padangų rinkinį ir užsidėjus gerų padangų rinkinį sunku per kelis ratus persiorientuoti ir pravažiuoti tobulą ratą. Aišku profesionalus lenktynininkas turėtų tai sugebėti ir aš stengsiuosi ateitį išmokti įvertinti bolido sukimą su trasa momentaliai. Po sąlyginai sėkmingos kvalifikacijos buvau laimingas ir drąsiai sakiau, kad galiu baigti varžybas aukštesnėje vietoje.

Sekmadienio antrose varžybose sustartavau neblogai, starto metu aplenkiau iš trečiosios vietos startavusį Engą. Prieš antrąjį posūkį stabdžiau ankščiau, nes buvau nešvarioje trasos dalyje ir Engas mane aplenkė išore. Kaip ankščiau jau rašiau, šioje trasoje labai svarbi prispaudžiamoji jėga, todėl privažiavus labai arti priekyje važiuojančio sportininko prarandamas sukibimas, variklio darbas taip pat suprastėja dėl karštesnio oro. Dėl šių priežasčių visų varžybų metu važiavau už Engo ir nieko negalėjau padaryti. Kas sekė laikus matė, kad vieną ratą pravažiuodavau aš greičiau, kitą jis. Atrodė, kad varžybas taip ir baigsiu ketvirtoje vietoje, tačiau prieš paskutiniajame rate Engas panaudojo net du boostus ir dėl turbinos gedimo pasitraukė iš kovos. Tai leido man pakilti į trečiąją vietą. Sunku pasakyti ant kiek būčiau važiavęs greičiau jei ne Engas, todėl nežinau ar būčiau palaikęs lyderių tempą.
Pabaigai norėčiau padėkoti UAB „KAMINERA“ (www.kaminera.com), kuri mane sutiko finansuoti šioms varžyboms. Jų dėka galėjau toliau daryti tai kas man teikia daugiausiai laimės- lenktyniauti. Taip pat fanams, kurie nepatingėjo ir atvyko manęs palaikyti. Jei kas nors žiūrėjo apdovanojimą per Sport1 ar Eurosport kanalus, tikrai turėjo išgirsti palaikymo šūksnius man užlipus ant apdovanojimo pakylos ar bent jau pamatyti Lietuvos trispalvę.

BRANDS HATCH VARžYBų APžVALGA

Prieš varžybas Anglijoje, Brands Hatch trasoje, vyko vienos dienos testai. Pirmoje trenituotėje oro sąlygos tai gerėjo tai blogėjo. Pradžioje stipriai lijo, treniruotės viduryje trasa pradžiuvo, o pabaigoje pradėjo vėl silpnai lyti. Praėjus pirmosioms 40 min. buvau trečioje vietoje ir nusprendžiau sustoti ir pasikeisti priekines spyruokles. Tuo metu, kai mechanikai darė pakeitimą, trasos sąlygos gerėjo ir visi gerinos laikus. Likus 15 min. iki pirmosios treniruotės pabaigos išvažiavau į trasa. Man pavyko šiek tiek pasigerinti laiką, tačiau tik 0,1 s., nes pradėjo stipriau lyti. Po pirmosios treniruotės likau 8-oje vietoje ir likau patenkintas rezultatais. Antroje ir trečioje treniruotėje pravažiavau labai mažai ratų. Antroje treniruotėje po pirmųjų 10-ties ratų buvau pirmas su senomis padangomis ir prieš sustojant ir pakeičiant padangas išlėkiau iš trasos. Dėl mano klaidos treniruotė baigėsi, nes apgadinau formulės priekio dešinę pusę. Mano mechanikas dirbo greitai ir aš spėjau išvažiuoti į paskutinę, 3-iąją treniruotę. Formulė buvau sutvarkyta gerai, taip pat mes padarėme kelis pakeitimus gale, tokius kaip padidinom galinių ratų išvertimą, pakietinom galinius amortizatorius. Nuo šios treniruotės ir prasidėjo techninių problemų maratonas. Visos treniruotės metu turėjau problemų su elektronika, todėl negalėjau įveikti normalaus greito rato. Po treniruotės problema nebuvo rasta, todėl F2 vyr. inžinierius pažadėjo įdėmiai išanalizuoti mano problemą.
Penktadienį, kaip ir dažniausiai, turėjau dvi laisvąsias treniruotes ir vieną kvalifikaciją. Visos dienos metu kildavo problemų su pavarų perjungimu, todėl vos patekdavau į greičiausiųjų dešimtuką. Niekas negalėjo suprasti kodėl man kyla šios problemos, todėl buvo keičiama viena detalė po kitos. Viena buvo aišku, kad kažkas blogai su elektronika. Dėl šių problemų pirmoje kvalifikacijoje likau tik devintas ir žinojau, kad manęs laukai labai sunkios varžybos. Šioje trasoje praktiškai neįmanoma aplenkti, jei sustartuoji pirmas tai ir baigi varžybas pirmu.
Šeštadienio pirmose varžybose tikėjausi, kad viskas bus gerai, tačiau starto metu per 1,3 s. pasikeitė penkis kartus pavaros. Iš pirmos į antrą, iš antros į trečią, iš trečios į antrą, iš antros į pirmą ir iš pirmos į antrą. Dėl šios problemos starto metu praradau dvi pozicijas. Varžybų metu visą laiką važiavau už Eng. Kaip prieš tai jau rašiau, šioje trasoje praktiškai neįmanoma aplenkti. Po varžybų buvau aišku nusivylęs rezultatu, tačiau šį kartą turėjau problemų su pavarų keitimu ne kiekvieną ratą. Tai man suteikė vilčių, kad antroje kvalifikacijoje galėsiu kovoti dėl top 3.
Atvirai pasakius nustebau kai iškoviau pirmąja startinę vietą antroje kvalifikacijoje. Taip aš tikėjau, kad galiu patekti į top 3, bet kad laimėti-ne. Po tiek laiko kankinančių techninių problemų manau mažai kas tikėtų, kad problema bus pagaliau išspręsta, bet šį kartą taip ir buvo. Pirmuosius penkis ratus negalėjau patikėti, kad viskas gerai, todėl nusprendžiau apie tai negalvoti ir pilnai susikoncentruoti į vairavimą. Nepravažiavau idealaus rato, tačiau pravažiavau geriausią savo savaitgalio ratą ir to užteko iškovoti pole pozicijai. Pasibaigus spaudos konferencijai manęs atbėgo pasveikinti daugiau nei 20-šimt lietuvių. Visur buvo mosikuojama lietuviškom vėliavom, šaukiamos Lietuvos vardas. Štai tokie tikri fanai ir tūri būti. Nesu nei karto autosporte matęs geresnių fanų. Nors ir 100-ą kartų esu sakęs, tačiau vis tiek noriu pasakyti, kad mūsų tauta išsaugo patriotiškumą ir esu labai dėkingas visiems lietuviams kurie mane palaiko. Ačiū.
Sekmadienį turėjau tik vienas varžybas. Kaip skaudu jas prisiminti, manau nieko negali būti blogiau varžybų savaitgali, kai važiuoji pirmas ir dėl technikos gedimo jas privalai baigti nepasiekęs finišo. Nors mano startas buvo tragiškas, prasukau galinius ratus, tačiau išsaugojau pirmąja vietą ir nuo pat pirmo rato bėgau nuo antroje vietoje važiuojančio Eng. Mano greitis buvo tikrai geras, nes nenaudojau boost, važiavau labai stabiliai ir saugojau padangas. Atrodo tobulas varžybų siužetas, tačiau penktajame rate vos neapsisukau, nes iš 5-os pavaros niekaip negalėjau nužeminti pavarų iki 2-os, tada septintajame rate iš 5-os nesižemino pavara į 4-ą, o galiausiai devintame rate, kai turėjau persvarą jau beveik 5 s., pavaros vėl nesižemino ir aš paprasčiausiai išlėkiau iš trasos. Po išlėkimo bandžiau dar važiuoti toliau, tačiau tai buvo beprasmiška. Varžybų savaitgalis prasidėjo su problemomis ir baigėsi su problemomis. Gedimas po gedimo, toks jau tas autosportas.
Grįžau namo iš Anglijos neiškovojąs nei vieno taško. Pirmas dienas buvau visai be motyvacijos, tačiau susiėmiau ir dabar jaučiuosi vėl gerai. Kažkada nesėkmės baigsis, tai juk amžinai negali trukti. Sekančios varžybos vyks jau 31 liepos-1 rugpjūčio Brno trasoje, Čekijoje. Ši trasa yra viena mano mėgstamiausių, todėl padarysiu savo geriausią, kad pasiekčiau tokių rezultatų kokių noriu. Nuo Lietuvos iki Čekijos tik 1000 km, todėl labai lauksiu visų atvykstančių iš Lietuvos.
Už Anglijos ir būsimas varžybas Čekijoje norėčiau padėkoti savo naujajam rėmėjui- UAB „KAMINERA“ (www.kaminera.com). Labai džiaugiuosi, kad lietuviška bendrovė padeda man siekti mano užsibrėžtų tikslų ir taip pat garsinti Lietuvos vardą.

ALGARVE VARžYBų APžVALGA

Į Portugaliją atvykau dvi dienas prieš pirmąsias treniruotes. Pusdienį praleidau kartingų trasoje, kuri pastatyta šalia Algarve trasos. Mano vadybininkas turi kartingų komandą, „DR Racing Team“, kurioje prieš tris metus ir pats lenktyniavau. Buvo gera pamatyti buvusios komandos darbuotojus. Stipriai primiršau italų kalbą, todėl nebuvo labai lengva bendrauti, tačiau, kaip visada, su italais radau bendrą kalbą. Visą likusį laiką praleidau Algarve trasoje. 2009 m. gruodį dalyvavau F2 testuose, kurie vyko šioje trasoje. Testuose buvau greičiausias, todėl ypač laukiau šio savaitgalio. Ši trasa stipriai skiriasi nuo daugumos kitų trasų. Daug nuokalnių, įkalnių, dvigubų posūkių, kurių sėdint už vairo beveik nesimato, todėl važiuojama iš intuicijos. Nepaisant daugybės pliusų, šioje trasoje yra ir vienas didelis minusas – trasa labai nelygi nors buvo pastatyta tik prieš kelis metus. Trasos statybai buvo išleista beveik 200 mln. Eurų.
Penktadienį turėjau dvi treniruotes. Pirmoji treniruotė buvo pilnai neišnaudota. Pasirinkome minkštas spyruokles ir žemą bolido aukštį nuo žemės, todėl stipriai liečiau bolido apačia žemę. Tiesiojoje mano greitis buvo mažas, stabdžiau švelniai ir negalėjau važiuoti ant bortų. Treniruotę baigiau devintoje vietoje. Prieš antrąją treniruotę kardinaliai pakeitėme bolido reguliaciją. Treniruotė praėjo gerai, padarėme kelis pakeitimus, kurie pasiteisino ir treniruotės pabaigoje užėmiau trečiąją vietą. Nuo lyderio atsilikau vos 0,1 s.
Šeštadienį ryte turėjau pirmąją kvalifikaciją, o po pietų pirmąsias varžybas. Pirmajai kvalifikacijai pasiruošėme manau tikrai gerai. Su naujomis padangomis pravažiavau kelis apšilimo ratus ir per du ratus privalėjau įveikti savo greitąjį ratą. Pirmąjį ratą pravažiavau gerai, o antrajame gerinaus sektorius, tačiau dėl geltonos vėliavos privalėjau numesti greitį. Likau penktoje vietoje nors galėjau pirmą kartą startuoti iš pirmosios startinės vietos. Pirmosios varžybos prasidėjo apie pietus. Oro temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, o asfalto net 54 laipsniu šilumos. Dėl karštos oro temperatūros variklis dirbo sunkiai, o padangas reikėjo ypač saugoti. Starto metu iškart pavyko pakilti iš penktosios vietos į ketvirtąja, tačiau pakilti dar aukščiau nepavyko. Kelis kartus bandžiau atakuoti trečioje vietoje važiuojantį Jack Clarke, tačiau lenkimai nepavyko. Varžybos nebuvo lengvos, nes visų varžybų metu už manęs važiavo varžovai, todėl aš negalėjau per daug eksperimentuoti ar daryti klaidų. Galima sakyti, kad visas varžybas pravažiavau kaip ant bėgių. Priežastis kodėl negalėjau važiuoti greičiau buvo prijungtas galinis stabilizatorius. 80% lenktynininkų važiavo su atjungtu galiniu stabilizatoriumi ir tai buvo teisingas pasirinkimas. Aš bijojau atjungti galinį stabilizatorių, kad nepradėtų slysti priekis, tačiau sekmadienio antrajai kvalifikacijai ir aš atjungiau galinį stabilizatorių. Tai tikrai sumažino galo slydimą ir nesukėlė papildomų problemų su bolido priekio slydimu.
Sekmadienio dieną norėčiau tiesiog pamiršti. Rytinėje kvalifikacijoje išvažiavus su naujomis padangomis sugedo turbina, todėl varžybas startavau iš rikiuotės galo. Varžybos buvo taip pat labai nesėkmingos ir trumpos. Pirmajame posūkyje į mane trenkėsi Ebrahim ir mano varžybos baigėsi.
Apibendrinant visą savaitgalį galiu pasakyti, kad tai buvo pats nesėkmingiausias mano savaitgalis, nors vykau į šias varžybas su tikslu laimėti. Deja, tai automobilių sportas ir technikos gedimų pasitaiko. Praėjo jau daugiau nei pusė sezono ir aš stipriai atsilieku nuo pirmųjų dviejų anglų, tačiau priešaky dar keturi etapai ir aš tikiu, kad mano dienas ateis. Greičio netrūksta. Reikia tiesiog viską sudėti į vieną, prisijaukinti sėkmę ir rezultatas bus toks kokio aš tikiuosi.
Sekančios varžybos vyks 16-18 dienomis Anglijoje, Brands Hatch trasoje. Labai lauksiu fanų iš visos Europos ir ypač Anglijos lietuvių, kurie mane palaiko labai stipriai.

ZOLDER VARžYBų APžVALGA

Prieš varžybas Belgijoje, Zolderio trasoje, vyko vienos dienos „Formulės-2“ testai. Bandymai praėjo sėkmingai, nes turėjau pakankamai laiko išbandyti įvairius bolido reguliavimus ir praleisti daugiau laiko už vairo. To man tikrai trūko. Šie testai, manau, davė man nepaprastai daug naudos. Prieš bandymus turėjau daug idėjų, kaip būtų galima pritaikyti bolidą prie savęs. Dalis pakeitimų pasiteisino, o dalis man netiko. Testų dienos pabaigoje su senomis padangomis buvau greičiausias, o su naujomis užėmiau antrąją vietą.
Kaip ir visada prieš pirmąją kvalifikaciją, penktadienį, turėjau dvi treniruotes. Abiejose treniruotėse užėmiau devintas vietas. Dauguma žmonių galvojo, kad visi pagreitėjo, o aš sustojau vietoje. Taip nebuvo. Pirmoje treniruotėje bandėme kitaip sureguliuoti bolidą, o antroje treniruotėje nenaudojau „boost“. Prieš kvalifikaciją jaučiausi labai stipriai, bet žinojau, kad kovoti dėl pirmosios startinės vietos bus sunku. Kvalifikacijos metu turėjau du komplektus naujų padangų, kaip ir kiti sportininkai. Su pirmuoju komplektu buvau antras ir nuo lyderio, tuo metu juo buvo Stonemanas, atsilikau 0,5 s. Su antruoju komplektu padangų pravažiavau net dešimt ratų. Šių metų „Avon“ padangos stipriai skiriasi nuo 2009 m. padangų. Pirmus tris ratus važiuojama lėčiau tam, kad padangų temperatūra kiltų palaipsniui ir tarp ketvirto-šešto rato padangos turi geriausią sukibimą. Nuo trečiojo iki pat dešimtojo rato važiavau labai stabiliai. Šeštame rate pradėjo slysti bolido priekis ir pagalvojau, kad nesugebėsiu pagerinti savo laiko, tačiau F2 bolide sportininkas gali reguliuoti priekinį sparną ir priekinį stabilizatorių. Padidinau priekio sparno kampą ir suminkštinau priekinį stabilizatorių. Po šių pakeitimų priekis ir toliau slydo, bet galėjau važiuoti greičiau. Pirmoje kvalifikacijoje likau antras, tačiau paskutiniame rate gerinau pirmąjį sektorių net 0,3 sek. ir to būtų užtekę pirmajai vietai, tačiau dėl geltonos vėliavos nebaigiau rato ir pasukau i boksus. Nuo lyderio atsilikau šiek tiek daugiau nei 0,2 sek.
Pirmose varžybose sustartavau gerai, tačiau būdamas išorinėje trasos dalyje praradau vieną vietą. Po trečiojo posūkio bandžiau lenkti Bailly, tačiau lenkimas nepavyko. Mūsų išėjimas buvo prastas, todėl Palmeris sugebėjo aplenkti mus abu. Po keturių posūkių buvau nukritęs jau į ketvirtą vietą, tačiau pirmojo rato pabaigoje pavyko atsilenkti Bailly. Nenaudodamas „boost“ labai iš lėto vijausi Palmerį, kuris tuo metu važiavo antroje vietoje. Tuo tarpu jis naudojo „boost“ ir bandė nuo manęs pabėgti. Maždaug po dešimties ratų į trasą išvažiavo saugos automobilis. Po pakartotinio starto važiavau arti Palmerio ir buvau tikrai garantuotas, kad jį aplenksiu, nes turėjau dar šešis „boost“ (varžybų pradžioje turima aštuonis). Tačiau, likus iki varžybų pabaigos mažiau nei dešimt ratų, pradėjo slysti galas, bolidas tapo nestabilus stabdant ir mano tempas krito. Šios problemos kilo dėl galinėje pakaboje įvykusio gedimo. Galiu džiaugtis, kad turėjau dar daug „boost“ ir naudodamas juos baigiau varžybas trečioje vietoje. Taigi, kalbant apie pirmas varžybas, džiaugiausi savo greičiu, deja, Stonemanas buvo 0,1-0,2 sek. per ratą greitesnis, tačiau labai liūdna, kad dėl techninio gedimo, kurių šiais metais turėjau labai daug, negalėjau varžybų baigti antroje vietoje.
Antroji kvalifikaciją vyko sekmadienio rytą. Ryte bėgiojant gan stipriai lijo, todėl maniau, kad pirmą kartą šiais metais teks važiuoti per lietų. Nepaisant stipraus rytinio lietaus ir gan šalto oro trasa spėjo išdžiūti. Kvalifikaciją pradėjau su senomis padangomis. Pravažiavus penkis ratus buvau trečioje vietoje, tačiau stipriai greitėjau ir jaučiau nepaprastą malonumą vairuojant bolidą, kurį pirmą kartą šiais metais pritaikiau prie savęs, o ne prie daugumos. Silverstone, Marrakeche, Monzoje nebuvo laiko per daug eksperimentuoti, todėl naudodavau beveik bazinę reguliaciją. Mano greitėjimą sustabdė techninis gedimas. Du aerodinaminiai elementai, kurie sukelia iki 136 kg papildomos prispaudžiamosios jėgos, dėl atsilaisvinusių varžtų stipriai sulinko ir nusidėvėjo. Sustojus mano mechanikas negalėjo šių aerodinaminių elementų pakeisti, todėl su naujomis padangomis buvo labai sunku važiuoti. Į greitus posūkius negalėjau greitai įvažiuoti, negalėjau laikyti vairo tiesiai, stabdymo taškai paankstėjo 10-20 m. Man pavyko pagerinti laiką, nes turėjau 3 „boost“, tačiau kvalifikacijoje užėmiau tik dešimtą vietą. Labai apmaudu, kad gedimai persekioja tada, kai bolidas tinkamai sureguliuotas ir pats važiuoji pilnu savo pajėgumu. Tačiau tai autosportas, gedimai pasitaiko dažnai. Nepaisant prasto rezultato nusiteikiau varžybom optimistiškai, nes buvau greitas.
Startuoti iš rikiuotės vidurio visada yra labai sunku. Rizika, kad pakliūsi į susidūrimą, stipriai padidėja. Negalima per daug rizikuoti prieš pirmąjį posūkį, nes dažniausiai nespėji sustoti, o jei labai saugais, tai kas nors įvažiuoja į tave. Antrose varžybose aš nusprendžiau daugiau rizikuoti, nes tikėjau, kad galiu baigti varžybas pirmame penketuke. Dalis žmonių, aišku, sakytų, kad geriau palaukti, nes jei esi greitas tai spėsi aplenkti, tačiau šioje trasoje labai sunku lenkti ir sportininkai važiuoja panašiu greičiu. Pirmose varžybose Stoneman buvo greitesnis vos 0,1-0,2 sek. per ratą ir to jam užteko įtikinamai laimėti. Po starto pakilau į septintąją vietą. Antrame rate, po ilgiausios tiesiosios, lenkiau De Marco. Nenorėjau ilgiau laukti, nes dažniausiai turi tik vieną progą. Stabdžiau nešvarioje trasos dalyje, tačiau nespėjau sustoti ir teko kirsti posūkį. Šis lenkimas buvo per daug optimistiškas. Kertant posūkį užvažiavau ant aukštų bortų. Iškart praradau vietą De Marco. Marinescu taip pat mane aplenkė, tačiau gan grubiai. Panašiai kaip Vettelis lenkė Webberį. Nebaigęs manęs lenkti uždarė man duris ir mes susilietėme ratais. Dėl šio incidento privalėjau atleisti akceleratorių ir todėl praradau dar vieną vietą Samarinui. Negana to, priekinių ratų suvedimas pasikeitė ir visų varžybų metu važiavau su netiesiu vairu. Kelis ratus važiavau atsargiau, nes reikėjo priprasti prie netiesaus vairo. Tuo metu prieš mane važiavo Samarinas. Jis buvo ženkliai lėtesnis už mane, tačiau aplenkti nebuvo lengva. Išnaudojau net 3 „boost“ tam, kad jį aplenkčiau. Aplenkęs Samariną visą likusį laiką vijausi priekyje esančius sportininkus, tačiau buvau tik 0,2 sek. greitesnis per ratą, todėl neužteko laiko, kad galėčiau kovoti dėl aukštesnės nei septintos pozicijos.
Taškų ir greičio atžvilgiu šis savaitgalis buvo pats sėkmingiausias, tačiau jokios sėkmės, daug gedimų. Šiose varžybose greičiu nusileidau tik Stonemanui. Bolidas buvo gerai sureguliuotas kvalifikacijos metu ir stabilus varžybų metu. Taip pat likau patenkintas savo greičiu, o svarbiausia jaučiau nepaprastą malonumą vairuodamas. Pirmuose trijuose etapuose niekaip negalėjau važiuoti laisvai, nes tiesiog nepritaikiau bolido sau. Dabar žinau kryptį, kuria turiu eiti ir su truputėliu sėkme galėsiu pagaliau kovoti dėl pergalės.
Už šias varžybas norėčiau ypač padėkoti Kūno Kultūros ir Sporto Departamentui, Lietuvos Vyriausybei ir, kaip visada, savo šeimai, treneriams, rėmėjams ir ištikimiems fanams, kurie atvyko pažiūrėti varžybų į Belgiją arba žiūrėjo per „Sport1“ ar „Eurosport“ kanalus. Kitos varžybos liepos 2-4 d. vyks Portugalijoje, Algarve trasoje – mano mėgstamiausioje trasoje. Tikiuosi, kad išsprendus finansines problemas galėsiu jose startuoti.

MONZA RACE WEEKEND REVIEW

Italy really has a nostalgic feel. Why? It has good food, great weather, nice people and of course impressive circuits. We can definitely say that Monza is one of the best circuits in the world – not only is the track impressive but so is the huge park which the circuit is part of. When you’re there you just feel like you’re in paradise – racing and a vacation at the same time.

Monza is one of the quickest circuits in the world and I think it’s still the quickest on the Formula 1 circuit. There are two slow chicanes, four fast corners and many straights – the car has a low downforce set-up because of this and the most important thing in Monza is to use the slipstream to your advantage. If you are following another driver you gain so much time there and it’s crucial to use tactics for the race. You need to decide when you are going to use the overboost facility and you need to try and overtake at the right time. Now you know a little bit more about Monza’s unique features it is time to talk about my own race weekend.

I was the quickest driver in the first Free Practice session although that wasn’t actually my goal! My goal was simply to prepare well for first qualifying so before the second practice session we decided to make some changes to the car. Unfortunately the changes didn’t solve any problems but actually created even more issues like oversteer in the entry of the corner. I was eighth but I didn’t use boosts on my best lap time, so I felt fast enough to fight for pole position even if I didn’t have enough information about the car’s behavior.

Unfortunately I didn’t achieve a clear lap in first qualifying – I was trying to find the slipstream of another car throughout the session but I was unsuccessful on this occasion. I finished in fourth – just 0.2s behind pole position, so I was in a fairly good mood!

My aim for Saturday’s race was to finish the race on the podium, which I did – I finished third. Mihai Marinecu made a bad start and Jokinen was given a drive through penalty which helped, but Palmer and Stoneman were quicker than me. I tried to save some boosts for the end of the race because I had a lot of oversteer in the entry and exit of the corner at the beginning. Actually I hate understeer but when I have oversteer in the entry of the corner then it’s so hard to get used to. But you know if you want to be good driver you need to have capacity to be fast with any car, so third place was not so bad and I was happy to be back on the podium.

We had second qualifying on Saturday evening – we made great changes to the car but I used all my boosts too early. I was angry with myself and I finished just eighth. No comment.

On Sunday I had a very short race – just two laps. After the first Lesmo, Dean Stoneman made a mistake and blocked me, and I had no other option but to brake and try to avoid an accident. I braked while turning the steering wheel and on the dirty track part, which finished my race and sent me into the gravel. What can I say? Nobody should forget that there are other drivers on the track and that you need to defend your position fairly.

So it’s natural that after the race I was sad but with the help of my Lithuanians fans I recovered very fast. It’s so nice to see so many fans – I want to thank everybody who came to support me and I hope to see you all in Belgium on 18-20 of June.

MONZOS VARžYBų SAVAITGALIO APžVALGA

Po varžybų Marrakech atrodė, kad ta labai greita trasa, kurioje daug ilgų tiesiųjų, tačiau pravažiavus Monzos trasoje galiu pasakyti, kad Monzos trasa yra daug greitesnė. Ji skaitoma greičiausia F1 trasa. Nors šioje trasoje dominuoja ilgos tiesiosios, tačiau varžybos yra labai įdomios. Sportininkas privalo turėti varžybinę taktiką tam, kad kovotų dėl pergalės. Neužtenka aplenkti varžovą ir stengtis nuo jo pabėgti. Dažniausiai laimi ne greičiausias, o gudriausias. O kaip tas gudrumas pasireiškia, plačiau paaiškinsiu pasakodamas apie visą savo varžybų savaitgalį.
Prieš varžybas Monzoje daug laiko praleidau pas Joną Dereškevičių. Manau prie simuliatoriaus vairo praleidau daugiau nei dešimt valandų, todėl įsėdęs į bolidą, penktadienio pirmojoje treniruotėje, iškart galėjau važiuoti greitai. Pirmosios treniruotės tikslas nebuvo būti pirmam. Aišku buvau laimingas, kad to nesiekdamas juo ir buvau. Tikslas buvo surinkti kuo daugiau informacijos apie bolidą ir tinkamai pasiruošti kvalifikacijai. Treniruotės metu padarėme smulkius pakeitimus, kurie buvo teisingi. Taigi pirmosios treniruotės uždaviniai buvo padaryti ir su nekantrumu laukiau sekančių važiavimų.
Prieš antrąją treniruotę padarėme daugiau pakeitimų. Tikslas vėl buvo tas pats. Tinkamai pasiruošti kvalifikacijai. Šioje treniruotėje užėmiau aštuntąją vietą, tačiau nenaudojau boost mygtukų, kurie suteikė 0.8 s pranašumą. Pakeitimai, kuriuos padarėme, deja, nepasiteisino. Kaip po antrosios kvalifikacijos paaiškėjo, kad ėjome teisinga kryptimi, tačiau reikėjo pakeisti automobilio reguliaciją šiek tiek daugiau. Iš vienos pusės jaučiausi puikiai pasiruošęs vakaro kvalifikacijai, o iš kitos pusės trūko informacijos apie bolido reguliaciją.
Manau pirmą kartą šiais metais jaučiausi taip tvirtai, kad galėčiau iškovoti pirmąją startinę vietą. Šį kartą jausmo ir pasitikėjimo neužteko. Su naujomis padangomis nepavyko įveikti švaraus rato ir tinkamai išnaudoti užuovėjos. Šioje trasoje važiuojant net 100m atstumu veikia oro maišas ir vienos tiesiosios metu galima išlošti 0,1s. Trasoje yra keturios tiesiosios, todėl per vieną ratą įgaunama 0,35-0,4s persvara. Pagalvokit jei važiuojama 30-50m atstumu. Tokiu atveju per vieną ratą galima įgauti net 1s persvarą, tačiau tai labai didelė rizika, nes varžovas esantis priešais gali staigiai sulėtėti ir sugadinti tavo greitąjį ratą. Monzoje todėl ir yra svarbu būti gudriam ir galbūt rizikuoti. Aš tai ir bandžiau, tačiau atsidūriau netinkamoje vietoje tinkamu laiku. Ketvirtoji startinė vieta nereiškė, kad praradau galimybę kovoti dėl pergalės. Šioje trasoje nebūtina startuoti pirmam, kad laimėtum varžybas. Svarbiausia būti greitam pradžioje ir išnaudojant užuovėją nepaleisti sportininkų esančių priekyje, o varžybų pabaigoje panaudojant boost mygtukus lenkti varžovus. Su tokia taktika optimistiškai nusiteikiau pirmosioms varžyboms.
Iškart po pirmojo posūkio pakilau į trečiąją vietą. De Marco lyg kamikadzė bandė iššokti į pirmąją vietą, tačiau jo varžybos baigėsi jau pirmajame posūkyje, o Marinescu eilinį kartą blogai sustartavo. Nuo pat varžybų pradžios stipriai slydo bolido galas įvažiuojant ir išvažiuojant iš posūkio, todėl negalėjau palaikyti lyderio tempo. Po kelių ratų mane prisivijo Stoneman ir aplenkė. Nebandžiau dengtis, nes nenorėjau, kad prisivytų sportininkai esantis už mūsų ir reikėtų dengtis išnaudojant boost mygtukus. Bandžiau nepaleisti Stoneman, tačiau jis pasirinko kitokią taktiką ir naudodamasis boost mygtukais bandė pasivyti Palmer. Jokinen, kuris tuo metu važiavo pirmoje vietoje, gavo baudą ir nukrito į rikiuotės galą. Iki varžybų vidurio vis bandžiau priprasti prie bolido reguliacijos, tačiau buvo labai sunku. Nuo varžybų vidurio pradėjau naudoti boost mygtukus, nes prie manęs sparčiai artėjo Bratt. Paskutiniajame rate panaudojau paskutinį boost mygtuką ir saugiai baigiau varžybas trečioje vietoje. Po finišo fanai klausė kodėl nesidžiaugiu. Aš buvau laimingas, tačiau jau stovėdamas ant podiumo galvojau apie kvalifikaciją. Aišku buvo tai, kad reikėjo keisti automobilio reguliaciją, o man išmokti greičiau įveikti pirmąjį posūkį, kuriama prarasdavau net 0,2s.
Kaip buvo gera išvažiuoti į antrąją kvalifikaciją ir pajusti, kad padedamas Dariaus Jonušio tinkamai sureguliavom bolidą, tačiau kaip buvo apmaudu kai užsidėjus naujas padangas išnaudojau boost mygtukus anksčiau nei reikėjo, o analizuodamas kvalifikacijos duomenis ryškiai mačiau, kad paskutiniajame rate efektyviau išnaudojau posūkiuose padangas, tačiau neturėdamas boost mygtukų kiekvienoje tiesiojoje prarasdavau po 0,4s. Po šios kvalifikacijos buvau piktas ant savęs, nes turiu tikslą, o startuodamas iš aštuntos vietos jo nepasieksiu. Niekam juk neįdomu tai, kad tu greitas, bet nelaimi. Jei esi greitas privalai būti priekyje. Sezonas dar net neįpusėjo, todėl esu tikras ir labai stengsiuos, kad tikslas būtų pasiektas.
Sekmadienio varžybos truko labai trumpai. Starto metu pakilau kelias pozicijas į priekį, tačiau pirmojo rato pabaigoje nepavyko aplenkti Snoeks ir praradau dvi pozicijas. Antroje rato pirmame posūkyje Stoneman sukėlė incidentą. Jis neįvertino oro maišo ir stabdymo metu trenkėsi į Eng, o jis tuo tarpu į Jokinen. Taigi po incidento grįžau į savo šeštąją vietą, tačiau pirmajame Lesmo posūkyje Stoneman išlėkė iš trasos, o grįždamas į trasą mane užblokavo. Aš bandžiau išvengti incidento ir sukdamas vairą į kairę pusę stabdžiau nešvarioje trasos dalyje. Stabdymas su susuktu vairu mane apsuko ir mano varžybos baigėsi. Praradau daug svarbių taškų ir neįsitikinau ar padaryti bolido reguliacijos pakeitimai butų pasiteisinę.
Nors varžybos baigėsi liūdnai, tačiau turėjau daug daug fanų, kurie atskrido su Star1. Neįtikėtina kai atvyksta 30 žmonių palaikyti ir nuoširdžiai linki sėkmės. Ačiū visiems, kurie atvyko manęs palaikyti. Tikiuosi, kad ateityje matysiu vis daugiau ir daugiau autosporto fanų. Jūsų palaikymas suteikia papildomų jėgų ir motyvacijos.
Kitos Formulės 2 varžybos birželio 18-20 dienomis Zolder trasoje, Belgijoje. Toliau tikslingai sieksiu savo tikslo ir nepaisant sunkios sezono pradžios pasieksiu tai ką užsibrėžiau.

PALAIKYMO KOMANDA MONCOJE (MONZA)

Grįžęs iš Formulės 2 varžybų Maroke iškart pradėjau ruoštis sekančioms varžybom, kurios įvyks 21/22/23 dienomis Italijoje,Monzos trasoje.
Jau skrisdamas atgal į Lietuvą iš Londono su Star1 pradėjau analizuoti varžybų duomenis, telemetriją, vaizdo įrašus, savo užrašus. Visą šią informaciją analizuoju tam, kad į visą savo darbą dar daugiau įsigilinčiau ir nekartočiau padarytų klaidų ateityje. Kiekvieną kartą išanalizavęs praėjusių varžybų duomenis išmoksti vis ką nors naujo. Ne veltui sakoma, kad mokaisi visą gyvenimą. Tik analizuoti neužtenka, reikia ir kitų profesionalų pagalbos. Kaip visada planuoju susitikti su savo treneriais Dariu Jonušiu, kuris atvyksta į kiekvienas varžybas ir Jonu Dereškevičiu. Jie man padeda tinkamai pasiruošti varžybų savaitgaliui. Aišku kiekvieną dieną fiziškai sportuosiu, nes fizinis pasiruošimas šiuo metu yra mano stiprioji pusė, kurios nenoriu prarasti.
Taigi aš ruošiuosi, tačiau kokios varžybos be fanų. Pirmose Formulės 2 varžybose Anglijoje, Silverstone trasoje, susirinko nepaprastai daug lietuvių fanų. Dalis jau gyvenančių pačioje Anglijoje, kitas dalis atvyko iš Lietuvos. Noriu dar kartą visiem padėkoti ir paskatinti kitus sirgalius ne tik žiūrėti varžybas per Sport1 ar Eurosport kanalus, bet atvykti į trasą. Susidomėjimas autosportu Lietuvoje pastaraisiais metais ženkliai padidėjo ir aš tikiu, kad jis didės. Tikiuosi, kad mano rezultatai ir aistra sportui paskatins tą susidomėjimą didinti.
Nuo 2009 metų mano rėmėjas yra Star1 avialinijos. Šioje kompanijoje dirba daug kūrybingų, įdomių, prisitaikančių prie naujų sąlygų žmonių, kurių tikslas identiškas manajam- augti, būti greitam ir judėti į priekį. Vedami to pačio tikslo nutarėm paskatinti mano, o galbūt tiesiog autosporto fanus dažniau atvykti į Formulės 2 varžybas, kuriose dalyvauju ir aš.
Akcija prasideda jau dabar. Į trečiąsias Formulės 2 varžybas, kurios įvyks 21/22/23 dienomis Italijoje, Monzos trasoje galite atvykti su mano rėmėju Star1. Vieno bilieto kaina tik 179 Lt. Išvykimas 21 dieną, o grįžimas 24 dieną.
Lauksiu visų ir atiduosiu visas jėgas, kad trispalvė butų iškelta virš apdovanojimo pakylos.

MARRAKECH RACE REVIEW

Street circuit in Africa – how it’s possible? Marrakech is an advanced enough city with diligent, friendly people, great food, good weather and chaotic road traffic. All race weekend was maybe even better organized than in Europe. There were many people and a good mood. I also had a very positive spirit but unsuccessful race.

On Friday we had two free practices. In the first free practice I was third. The track was very dirty so I was braking very early and concentrating to the exit because of long straights. In second free practice I made only four laps. At the beginning I tried to find the best grip because in a street circuit track conditions are changing almost every lap. In my fourth lap I made the best first and second sectors but in last sector I crashed into the wall. The crash was so big that I couldn’t drive in first qualifying. The Formula Two personnel and especially my mechanic Chris worked very hard to prepare the car for Saturday race – good boys!

On Saturday morning the car was ready. I started the race from pit lane. As I was expecting, the safety car came into the track after the first lap – a typical situation for street circuit. After the safety car left the circuit I started to attack other drivers. Almost every lap I was overtaking other drivers but in the middle of the race when I was eighth one driver crashed into my rear. Fortunately I could continue the race but I lost some positions. After this collision the safety car came for a second time onto the track. After the second restart I manage to overtake one other driver. I’m sure I could overtake more drivers but the safety car came onto the track for the third time, and finally we finished race under the safety car. So I made nine normal laps and ten laps under the safety car. The problem was that I didn’t prepare for qualifying as I wanted.

In the evening I had second qualifying which I finished fifth. As always we had three boosts for second qualifying. I used them in my second lap because I expected that in the end of session there would be a lot of traffic. Unfortunately this expectation wasn’t justified – on my fifth lap I made my best lap time without boosts. After the qualifying my engineer showed me in data that I lost almost 1 second in three straights because of boosts, so it’s obvious that I was fast but I didn’t use all potential in the right moment.

Sunday race also didn’t pass without problems. After the start I remained in my fifth position, but as usual the safety car came in first lap. You need to see the video of the race two crash in which Teixeira was involved: Formula Two can fly! While the safety car was in the track I was warming the tyres as usual. Air temperature was around 35 degrees, so I tried to hold distance from other drivers just to get fresher air. However after the restart I felt that my brakes overheated. I couldn’t brake as late as usual. In the beginning I overtook Will Bratt and I tried not to let him to overtake me for a few laps. After these few laps I understood that I can’t take any risk not to finish the race. Bratt overtook me. Like this I finished my race fourth because Johan Jokinen crashed.

Anyway my race weekend in Marrakech wasn’t catastrophic but also not so good. In two weeks I will race in Monza, and I’m sure that everybody knows this circuit. Now I’m sixth in the championship standings and in Monza my aim is to tread to the front. It’s time to realize my speed.

MARRAKECH VARžYBų APžVALGA

Šį savaitgalį, balandžio 30-gegužės 2 dienomis, vyko antrasis Formulės 2 etapas Marrakech trasoje, Maroke. Pirmą karta teko dalyvauti gatvės trasos varžybose.
Penktadienį, pirmoje treniruotėje, užėmiau trečiąją vietą. Visos treniruotės metu koncentravausi į posūkio išvažiavimą, nes po daugumos posūkių sekė ilgos tiesiosios, net iki 1,5 Km. Trasa buvo labai nešvari , todėl sportininkai gerino rato įveikimo tempą labai sparčiai.
Prieš antrąją treniruotę nedarėme jokių didelių pakeitimų, nes trasos sąlygos gerėjo ne valandomis, o minutėmis. Pirmuosius tris ratus stebėjau trasos pasikeitimus, ieškojau geriausio sukibimo vietų. Ketvirtame rate rekordišku tempu įveikiau pirmąjį ir antrąjį trasos sektorius, tačiau trečiajame sektoriuje, prieš paskutiniame „S“ formos posūkyje, kuris įveikiamas 150 km/h greičiu, trečia pavara, posūkio išėjime stipriai trenkiausi į sieną. Šis incidentas įvyko dėl dviejų priežasčių: iš priekinio dešinio amortizatoriaus išbėgo tepalas ir nesitikėdamas kitokios automobilio reakcijos paslydau galiniais ratais ir trenkiausi į sieną. Dėl šios avarijos praleidau beveik visą antrąją treniruotę ir pirmąją kvalifikaciją, o mechanikai turėjo sparčiai darbuotis, kad paruoštų formulę pirmosioms šeštadienio lenktynėms.
Pirmose lenktynėse startavau iš techninio aptarnavimo zonos. Dėl kitų sportininkų incidentų trasoje pasirodė saugos automobilis ir aš prisijungiau prie rikiuotės. Pasitraukus saugos automobiliui nedelsiau ir iš karto pradėjau atakuoti savo priešininkus. Visi mano atlikti lenkimai buvo apgalvoti ir varžybų metu nei karto nerizikavau, nes mano tikslas buvo pasiruošti antrajai kvalifikacijai, kuri turėjo vykti kelios valandos po varžybų, todėl turėjau saugoti formulę. Varžybų viduryje buvau pakilęs į aštuntąją vietą ir sparčiai vijausi priekyje esančius sportininkus, tačiau paskutiniajame posūkyje į mane trenkėsi Kowalska ir aš vėl nukritau į rikiuotės galą. Džiaugiuosi tuo, kad nepaisant aplinkybių sugebėjau finišuoti pirmajame dešimtuke ir uždirbau vieną tašką. Ypač svarbu prisiminti, kad sezono pabaigoje kiekvienas taškas gali virsti aukso vertės.
Antroji kvalifikacija buvo kur kas sėkmingesnė. Joje užėmiau penktąją starto poziciją. Užsidėjęs naujas padangas gavau tris „Boost“ , kurie suteikia netgi visos sekundės persvarą šioje trasoje. Deja, „Boost“ išnaudojau jau antrame rate .Šį sprendimą priėmiau dėl didelio trasos užimtumo, tačiau kvalifikacijos pabaigoje trasa atsilaisvino ir man pavyko pagerinti savo laiką nenaudojant „Boost“ . Taigi, mano kvalifikacijos laikas galėjo būti bene sekunde geresnis ir galėjau pelnyti antrąją starto poziciją. Šiais metais Avon padangos turi geriausią sukibimą ne pirmuosius tris ratus, bet net iki šešių ratų. Pats padangų sukibimo pikas yra kažkur ketvirtame rate.
Antrosiose lenktynėse startavau iš penktosios pozicijos ir po starto joje išlikau. Po grandiozinio incidento į trasą jau pirmajame rate išvažiavo saugos automobilis. Pasitraukus saugos automobiliui pajutau, kad perkaito mano stabdžiai. Taip atsitiko, nes oro temperatūra siekė 37 laipsnius šilumos, važiavau paskui kitus sportininkus, todėl stabdžiams teko tik karštas oro srautas. Nepaisant šios problemos stengiausi palaikyti lyderių tempą ir viename iš posūkių aplekiau Will Bratt. Po kelių ratų jis mane kontratakavo ir jo manevras pavyko, aišku, nesiginiau iš paskutiniųjų dėl stabdžių problemos. Lenktynes baigiau ketvirtoje vietoje, nes paskutiniuosiuose ratuose man poziciją padovanojo danas Jokinen, kuris dėl savo klaidos trenkėsi į sieną.
Šis savaitgalis buvo kupinas problemų. Penktadienį amortizatoriaus gedimas, šeštadienį kito sportininko sukelta avarija ir sekmadienio stabdžių gedimas. Bendroje įskaitoje likau šeštoje vietoje. Aišku mano tikslas laimėti čempionatą, tačiau šiuo metu turiu gan didelį taškų deficitą. Tai nereiškia, kad nuleidžiu rankas. Priešingai. Kovosiu ir stengsiuos toliau, nes priešaky dar 7 etapai ir šį savaitgalį vėl pajutau, kad esu greitas, bet dėl prastai susiklosčiusių aplinkybių nebuvau ten kur manau galėjau būti- pačiame priekyje. Gera žinia ta, kad dalyvausiu beveik už mėnesio vykstančiose varžybose Monzos trasoje, Italijoje. Toliau, padedamas savo vadybininku, tėvų, trenerių tikiuosi, kad tinkamai pasiruošiu ateinančiom varžybom ir rasiu trūkstamą biudžetą likusiam sezonui.

MY MISTAKES FROM SILVERSTONE AND PREDICTIONS FOR MARRAKECH RACE

My first race in Silverstone wasn’t the best race in my life. From one side it was normal because I arrived straight to race. But from the other side I also drove not ideally. Since last week I’m trying to improve and to correct my driving. Let me tell you how I’m doing it.
In Silverstone I saw that I do few mistakes: Firstly, I was braking to hard and too long. So my entry speed was 5-7 km/h lower than the fastest driver and I was losing about 0.1 s.Of course, it doesn’t mean that I need to brake like this before all the corners. This way of braking I need to use before fast corners where aerodynamic effects dominate.
My second mistake was that I turned steering too late and too much. The right way to steer: begin to steer quite soon just to load outer tyres. With progressive steering you don’t have understeer in the entry and oversteer in the exit of the corner. In the middle of the corner you need to use more steering. From apex you begin to reduce steering angel just to have straighter and faster (straight steering= less weight on the tyres= more speed) car in the exit. At the same time you save your tyres. I can tell you one thing. If the driver is using proper amount of steering angel he has almost no problem with car setup.
Third mistake was that I didn’t release full throttle during the corner. If you stay with throttle while you are turning you have understeer and then oversteer in the exit. Actually it should help for turbo but with 15% of throttle it has no effect. Only with 70% of throttle you have almost all the boosts. Just to remind: Formula Two has 1.8 l 425 HP turbo engine powered by Audi.
There were also some other mistakes but those three mistakes injured my speed mostly. With the help of my trainers- Darius Jonusis and Jonas Dereskevicius I’m still trying to solve all these problems in very short time. How we do it I will write in my blog next week.
Ok it’s enough about my problems. No let’s talk short about perspectives in Marrakech.
I never raced in a steer circuit before so I’m pretty sure that first practice is going to be a tough task to be fast without taking any risk. I know that some other guys already raced in a steer circuit before but nobody have been in Marrakech. I’m self confidence and I think it will take not so much time to get use to the track. My goal is to make no mistakes, be consistent and to score as much points as it is possible.
Marrakesh circuit looks not like proper racing circuit. There are five chicanes, many long straights and one 180 deg corner. Drivers will use as less downforce as it is possible, soft mechanical setup because of rough nature of street circuit and stabily over chicanes. Most important thing will be braking and I think it will be very hard to find optimal braking because of walls.
By the way I have never been in Africa but it was my dream since my childhood.